Youtor
Lietuvos mokytojai Šiaurės licėjaus istorijos mokytoja Irena Pokutneva
>> YOUR LINK HERE: ___ http://youtube.com/watch?v=O6Folu6D43w
„Iš pradžių neturėjau tikslo tapti istorijos mokytoja, bet norėjau vaikus mokyti teisingos istorijos, tad supratau, kad reikia ne universitete studijuoti istoriją, o būti mokytoja“, – sako Šiaurės licėjaus istorijos mokytoja Irena Pokutneva. Mokyklos suole per pamokas girdėjusi sovietų ideologizuotą istoriją I. Pokutneva istorijos studijas pasirinko norėdama sužinoti neiškreiptą tiesą. • Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia dokumentikos ciklą „Mokytojai: nekasdieniai pasirinkimai ir kasdienės istorijos“. Penktajame epizode istorijos mokytoja I. Pokutneva pasakoja, kodėl atsidūrė mokytojos kėdėje ir kaip besimokydama istorijos pati stebėjo istorinius įvykius. • I. Pokutnevai mintis apie istorijos mokslo studijas gimė dar mokyklos suole. Tiesa, tokia idėja kilo ne dėl įkvepiančių pedagogų ar įdomaus mokymo turinio, bet atvirkščiai, dėl noro priešintis sovietų propagandai. • „Vienuoliktoje, dvyliktoje klasėje, Sąjūdžio persitvarkymo laikais, istorijos mokymas buvo labai keistas. Mano mokytoja mokė pagal sovietinę, seną programą ir visiškai nenorėjo atsisakyti to, ką mokėjo pati, nors viskas keitėsi, pokyčiai vyko. • Aš piktinausi, kad tai netiesa, šitaip negalima, išeisiu iš mokyklos mokėdama ne tą istoriją. Pagalvojau, kad būtinai reikia sužinoti tiesą, nes nežinia, ar pati prisiversiu paskui ją išmokti, todėl iš karto žinojau, kad studijuosiu istoriją“, – mokyklos laikus prisimena I. Pokutneva. • „Buvo mintis apie man artimą dalyką geografiją, bet istoriją pasirinkau ieškodama teisingumo. Galbūt tai paveikė lūžio metai, kuriuos aš patyriau“, – priduria ji. • I. Pokutneva, įkvėpta noro ne tik teisingai suvokti istoriją pati, bet ir jos mokyti kitus, priėmė sprendimą išbandyti studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. • „Iš pradžių neturėjau tikslo tapti istorijos mokytoja, bet norėjau vaikus mokyti teisingos istorijos, tad supratau, kad reikia ne universitete studijuoti istoriją, o būti mokytoja“, – apie lemiamą sprendimą pasakoja pedagogė. • I. Pokutneva prisimena neeilines studijas, kai buvo paskelbta šalies nepriklausomybė: pirmoji istorijos pedagogų karta, netinkami sovietiniai vadovėliai ir reikiama informacija tik anglų kalba. Tai sustiprino ne tik istorijos žinias, bet ir ryšį bei bendrystę su dėstytojais. • „Vykstant pertvarkai, kai griuvo Sovietų Sąjunga, buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė – mokiausi pirmame kurse. Viskas buvo nauja, reikėjo ieškoti literatūros užsienio kalba, tad buvo nelengva ir dėstytojams, ir mokiniams. Mūsų karta buvo pirmoji, todėl visi kartu mokėmės, ieškojome šaltinių, iš kurių galima sužinoti tikrą ir teisingą istoriją, o ne perimtą iš Sovietų Sąjungos. Palaikėme gerus santykius su dėstytojais, jautėme bendrystę, tarpusavio supratimą“, – džiaugiasi I. Pokutneva, prisimindama studijų metus. • Pašnekovė šypsosi, kad šią dieną mokant moksleivius apie Sąjūdžio meto įvykius vadovėlių neprireikia: „Dalyvavau visuose įvykiuose, jeigu ne Vilniuje, tai gimtajame krašte. Man nereikia galvoti, ką papasakosiu apie Sausio 13-ąją, nes mano karta visi ten buvome ir stovėjome. Gal tik į Baltijos kelią važiavome iš savo gimtųjų miestelių.“ • Kūrybinė komanda: Vakaris Vingilis, Lukas Karčiauskas, Austėja Zovytė. • Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sovietmeci.... • Projektą „Mokytojai: nekasdieniai pasirinkimai ir kasdienės istorijos“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 10,15 tūkst. eurų.
#############################
