Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
>> YOUR LINK HERE: ___ http://youtube.com/watch?v=tu5ZZ9AYuCY
Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą tradicija įrašyta 2018 m. • Vertybė teikėjas – Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje, Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, o saugotojos – Vilniaus krašto verbų rišėjos. • Savita visoje Lietuvoje paplitusios verbos – visžalių, itin gyvybingų augalų (kadagio, gluosnio) puokštelės – atmaina yra Vilniaus krašto verba. Tai meninė sausų gėlių ir žolynų kompozicija, kurios gyvavimą palaiko: sakralinė funkcija – šventinimas bažnyčiose Verbų sekmadienį, laikymas garbingoje namų vietoje, pastaraisiais dešimtmečiais išaugusi meninė, dekoratyvinė namų, įstaigų interjero paskirtis, regiono ir nacionalinės kultūros simbolio vaidmuo ir ekonominė nauda. • Ši tradicija susiformavo ir iki šiol gyvuoja perduodama iš kartos į kartą (jos tęsėjų tvirtinimu, net iki septynių kartų!) šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus išsidėsčiusiuose kaimuose. • Verbų gamyba yra ilgas, sudėtingas, žinių, meistriškumo, meninio skonio reikalaujantis darbas. Augalų rinkimas, džiovinimas, dažymas trunka beveik ištisus metus. Tik tuomet atsidedama kūrybai. Seniausios – volelinės ir plokščiosios – verbos teberišamos iki šiol, tačiau stebima dirbinių formų, spalvinių derinių įvairovė, kūrybiškas atsinaujinimas (figūrinės, šakotos verbos, karūnos, ananasai, saulėgrąžos ir kt.). Gabiausios meistrės susikuria savo individualų braižą. • Daugiau apie vertybę sužinoti galite Sąvado svetainėje: https://savadas.lnkc.lt/lt/vertybes/v... • Nematerialus kultūros paveldas yra ypatinga žmonių kūrybingumo, kauptų ir iš kartos į kartą perduotų žinių, savito pasaulio suvokimo, bendruomeniškumo išraiška. Ir plačiai žinomi, ir vos kelių žmonių puoselėjami papročiai, šventiniai renginiai, apeigos, folkloras, liaudies menas, amatai, pasaulėžiūra, net saviti charakterio bruožai ugdo asmenybes ir plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, kartu ir teikia tapatybės jausmą. Tai yra gyvas paveldas, suteikiantis pagrindą šiandienai – saugotojų bendruomenės jį nuolat atkuria darniai atliepdamos savo aplinkai, gamtai ir istorijai. • Prie tokių vertybių puoselėjimo, tęstinumo, pagarbos joms skatinimo taip pat prisideda valstybė, vadovaudamasi ne tik vidiniais, bet ir tarptautiniais kultūros politikos instrumentais – Lietuva, 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, atsakingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pavestas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ir bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, jų paskirtais specialistais, kultūros ir mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, kuria visuomenei atvirą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. • Sąvado tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė: https://lnkc.lt/
#############################
![](http://youtor.org/essay_main.png)